Erkių pernešamų ligų diagnostika

Europinė miško arba šuninė erkė (lot. Lxodes ricinus) – smulkus, laikinai parazituojantis voragyvis, besimaitinantis daugelio laukinių ir naminių gyvūnų bei žmogaus krauju. Erkė maitinasi tik šiltuoju metų sezonu (nuo kovo iki lapkričio mėn.), po to žiemoja. Erkių morfologinės, fiziologinės ir biocheminės savybės skiriasi nuo kitų kraujasiurbių vabzdžių, todėl jos gali platinti virusų, riketsijų ir bakterijų sukeliamas ligas.

Laimo ligą sukelia žmogaus patogenas – spirochetų šeimai priklausanti bakterija Borrelia burgdorferi sensu lato. Patogenas patenka į žmogaus organizmą iš erkės virškinamojo trakto su seilėmis, kai erkė maitinasi žmogaus krauju ne mažiau 24 – 48 val. Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje erkių užsikrėtimas B. burgdorferi s.l. sukelėju yra 6,9 % ir svyruoja įvairiuose rajonuose nuo 0 iki 33 %. Liga skirstoma į tris stadijas, tačiau gali pasireikšti kurioje nors vienoje stadijoje, peršokti stadiją arba pereiti visas stadijas.

I stadija Po inkubacinio periodo (3-32 d.) erkės įkandimo vietoje atsiranda lėtai besiplečiantis žiedinis paraudimas su nelygiais raudonais kraštais, dažnai šviesesnis žiedo viduje su centre matoma erkės įkandimo vieta.
II stadija Išplitus infekcijai, prasideda po kelių dienų ar savaičių, kuomet Laimo ligos sukelėjas su krauju nukeliauja į įvairias organizmo vietas, sukeldama ūmų organų pažeidimą – nervų, sąnarių, širdies, odos. Šiai stadijai būdingiausias raumenų, sausgyslių skausmas, kuris tęsiasi kelias valandas ar dienas. Po kelių savaičių simptomai praeina ar tampa mažai juntami.
III stadija Prasideda po 4-12 mėn. ir gali tęstis mėnesius ar net metus. Būdingiausias šio periodo požymis – lėtinis sąnarių uždegimas (artritas) su paūmėjimais, taip pat neurologiniai simptomai.


Erkės ištyrimas.
Norint sužinoti, ar įsisiurbusi erkė buvo užkrėsta borelijomis, ją reikia ištirti. Tyrimui tinka tik nepažeista ir vientisa erkė. B. burgdorferi nustatoma molekuliniu PGR metodu. Tyrimo metu dauginamas DNR fragmentas. Gavus „Teigiamą“ atsakymą, reiškia, kad ištirta erkė buvo užsikrėtusi Laimo ligos sukėlėju.

Serologiniai Laimo boreliozės tyrimai. Antikūnus kraujyje prieš B.burgdorferi galima aptikti tik po 2-3 sav. nuo infekcijos pradžios. IgM gaminasi anksčiau, tačiau atskirais atvejais jie gaminasi pavėluotai arba iš viso nesigamina. IgM gali būti randami ir gana vėlyvose ligos stadijose. IgG randami ne anksčiau po 3-4 sav. Įtariant užsikrėtimą, tačiau gavus neigiamą rezultatą, tyrimą kartoti po 1-2 sav. Yra atvejų, kai esant Laimo ligos klinikai nerandama nei IgM, nei IgG.

Pradinėje ligos stadijoje, teigiamą IgM ir IgG rezultatą reikia patvirtinti imunoblotu. Imunoblotas IgM rekomenduojamas tik  pirmąsias 4 ligos savaites. Vėlesnėse ligos stadijose, infekcijai išplitus, informatyviausias IgG tyrimas. IgG kraujyje gali išlikti dar ilgą laiką po gydymo (kartais ir keletą metų). Todėl įtarus pakartotiną infekciją, reikia iš karto atlikti IgG tyrimą. Reikalui esant atlikti ir imunoblotą IgG

Gali pasitaikyti atvejų,kai ELISA metodu antikūnų nerandama, o ligos simptomai stebimi. Tokiais atvejais taip pat rekomenduojamas imunobloto tyrimas.