„Mūsų pirmagimis nuo gimimo buvo neramus. Tačiau kurį laiką ir seneliai, ir net pediatrė tikino, kad tai – diegliukai, refliuksas, prakaitinė… Na, bet kai išlindo ir kiti simptomai (mažylis sunkiau priaugo svorio, odą nusėjo sausos dėmės, išmatose kartais išvysdavau kraujo), teko leistis į ilgą galimų alergenų paieškos kelionę. Rašiausi visus kūdikiui duodamus produktus, o kadangi dar ir žindžiau, pati laikiausi dietos, be to, atlikome odos alerginius mėginius. Tiesą sakant, be ypatingų rezultatų vargome, kol tą alergiją apie ketvirtus metus išaugome. Dabar gimė antrasis. Situacija labai panaši. Gal atsirado naujų būdų išsiaiškinti, kokių maisto produktų jis galbūt netoleruoja?“

Konsultuoja gydytoja Jūratė Orlauskienė

Visų pirma reikėtų atskirti du dalykus – alergiją ir maisto netoleravimą. Alergija – tai sustiprėjęs organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikras medžiagas. Ta reakcija dažniausiai įvyksta labai greitai po valgio, jai sukelti užtenka nedidelio maisto kiekio. O štai maisto netoleravimas dažniausiai būna susijęs su tam tikrų fermentų trūkumu. Šiuo atveju simptomai stiprėja nuo didesnio maisto kiekio.

Maisto netoleravimo ir alergijos simptomai gali būti panašūs, todėl šios dvi būklės dažnai ir yra painiojamos. Be to, tas pats maisto produktas gali būti ir klasikinės alergijos, ir maisto netoleravimo simptomų kaltininkas. Pavyzdžiui, vienas dažniausių mažų vaikų maisto alergenų – karvių pienas. Jo baltymai gali sukelti imuninių reakcijų, pasireiškiančių būdingais alergijos simptomais, o jei žarnyne trūksta pieno angliavandenį skaidančio fermento laktazės, tada pienas sukelia pilvo pūtimą, dieglius, viduriavimą.

Taigi ne kiekvienu atveju be specialių tyrimų galima lengvai atskirti alergiją nuo maisto netoleravimo. Alergijos maistui diagnostiką sunkina dar ir tai, kad dažnai organizmas būna jautrus net ne vienam maisto produktui, o ligos eigoje tų produktų sąrašas gali ilgėti. Be to, į alergiją linkusį vaiką gali berti ne tik nuo maisto. Todėl įtarus, kad kūdikis alergiškas, geriau ne pulti patiems eksperimentuoti keičiant mitybą, o kreiptis į gydytoją.

Apie tyrimus

Pagrindinis būdas, norint išvengti alergijos, taip pat ir maisto netoleravimo sukeliamų simptomų, – vengti tas reakcijas sukeliančių maisto produktų. Vadinasi, juos vis dėlto nustatyti reikia.

Nesudėtingais atvejais gali pakakti ir mitybos dienoraščio bei gydytojo rekomenduotos eliminacinės dietos. Bet dažnai tenka atlikti ir specialius tyrimus. Norint diagnozuoti vaikų alergiją maistui, dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai, o jei jų nepakanka alergenams išsiaiškinti, – ir specifinio maisto imunoglobulino (IgE) kraujyje tyrimas. Stacionare gali būti atliktas ir provokacinis mėginys, panaudojant įtariamą alergeną.

Tačiau kodėl atlikus tiek tyrimų vis tiek alergenus ne visada pavyksta tiksliai nustatyti? Alerginėse reakcijose dalyvauja įvairios imuninės sistemos dalys, todėl vienu tyrimu visų kaltininkų nustatyti negalima. Alergijos maistui diagnozė, kaip dėlionė, dėliojama iš įvairių galimų diagnostikos būdų. Pavyzdžiui, greito tipo alerginėse reakcijose dažniausiai dalyvauja antikūnai IgE, o štai lėto tipo alerginėse reakcijose – IgG.

Pastarosios dar populiariai vadinamos maisto netoleravimo reakcijomis, nors pagal prigimtį jos irgi yra imuninės. Dėl silpnos žarnyno imuninės sistemos, padidėjusio žarnyno gleivinės pralaidumo, uždegimo nevisiškai suvirškinti maisto baltymai patenka į kraują, o imuninė sistema pradeda gaminti specifinius antikūnus – imunoglobulinus G (IgG). IgG ir maisto baltymų antigenų junginiai skatina uždegimines reakcijas, kurios gali pasireikšti įvairiais virškinimo, kvėpavimo sistemų negalavimais, odos bėrimais ir netgi galvos skausmais, dėmesio sutrikimu, hiperaktyvumu ir pan.

Tačiau simptomų pasireiškimu šios reakcijos skiriasi nuo greito tipo alerginių reakcijų, susijusių su IgE. Alerginę reakciją, dalyvaujant anikūnams IgE, gali sukelti kad ir nedidelis produkto kiekis, o antikūnų IgG sukelti simptomai dažniausiai atsiranda laipsniškai. Nėra taip, kad suvalgei, pablogėjo, ir tada viskas akivaizdu. Todėl tokias reakcijas sukeliančius produktus, neatlikus kraujo tyrimo, išsiaiškinti nėra paprasta. Dabar laboratorijoje galima ištirti IgG reakcijas į 59 ar net 176 maisto produktus.

Galbūt trūksta fermento

Panašius į alergiją simptomus, pilvo skausmus ar viduriavimą gali sukelti ir fermento (diamino oksidazės) trūkumas. Šis fermentas yra atsakingas už histamino, patenkančio į organizmą su maistu, skaidymą. Taigi, jei šio fermento trūksta, histaminas netrukdomas dirba savo darbą, kurį mes greitai pastebime – ima berti, niežėti oda, ašaroja akys, spazmuoja bronchai arba sutrinka virškinimas ir kt. Tokia būklė vadinama histamino netoleravimu.

Kaip atskirti, ar tai tikroji alergija, ar histamino netoleravimas? Šio fermento trūkumą jau galima nustatyti atliekant kraujo tyrimą. Jei tyrimas parodo, kad diamino oksidazės aktyvumas sumažėjęs, sutrikimus galima įveikti papildomai geriant šio fermento. Retais atvejais jo trūkumas būna įgimtas, dažniau jis yra susijęs su plonojo žarnyno uždegimu, todėl pagerėjus žarnyno funkcijai pagerėja ir fermento sintezė.

Įvertinti diamino oksidazės aktyvumą svarbu ne tik tais atvejais, kai nepavyksta nustatyti alergenų, bet ir tada, kai jie žinomi, nes kiekvienos alergijos metu vykstant imuninėms reakcijoms organizme daugėja histamino, todėl ir jį skaidančio fermento poreikis padidėja. Tyrimą galima atlikti bet kokio amžiaus pacientams. Tik nėštumo metu neverta to daryti – fermentą pradeda gaminti ir placenta, todėl atsakymas nebūtų informatyvus.

Tiek maisto netoleravimo, tiek diamino oksidazės tyrimus galima atlikti SYNLAB LABORATORIJOJE, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose. Tyrimams nėra reikalingas gydytojo siuntimas.