Bendras kraujo tyrimas

Bendras kraujo tyrimas (BKT) – pats pirminis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas, kuris parodokraujo forminių elementų (eritrocitų, trobocitų, leukocitų) ir kitų netipinių ląstelių (LUC) kiekį, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Bendras kraujo tyrimas parodo uždegimus, mažakraujystę, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Nustačius tam tikrą patologiją rekomenduojamas išsamesnis ištyrimas.

synlab Lietuva laboratorijoje  bendras kraujo tyrimas  atliekamas iš veninio arba kapiliarinio  kraujo darbo dienomis, atsakymas pateikiamas po 3-4 valandų.

sy_Blutbahn_shutterstock_65396908sy_Thrombose_shutterstock_53360200sy_Roehrchen_Proben_Hand_shutterstock_143897611sy_Arzt_Patient_shutterstock_123513316

 

Analitė Matavimo vienetai Normos ribos  Analitės reikšmė
WBC (leukocitai) x109/l 4.0-8.0 Leukocitų skaičius  yra uždegimo rodiklis, tačiau gali kisti esant kitoms būklėms (leukemija,  anemija, dishormoninės būklės ir t.t.). Leukocitų skaičius dažniausiai pakyla kurios nors leukocitų klasės sąskaita.
RBC (eritrocitai) x1012/l Moterims 4.1-5.1Vyrams 4.5-5.9 Eritrocitai perneša deguonį ir kitas kraujo dujas, turi antigenus, pagal kuriuos nustatomos kraujo grupės. Eritrocitų skaičius pakyla trūkstant deguonies audiniuose (širdies ydos, hipoksija), suintensyvėjus eritropoetino gamybai (inkstų navikai, testosterono vartojimas), esant dehidratacijai. Esant geležies stokos anemijai, RBC,  HGB ir MCV mažėja.
HGB (hemoglobinas) g/l Moterims 123-153Vyrams 140-175 Pernešanti deguonį iš plaučių į audinius. Svarbiausias nebaltyminės HGB dalies (hemo) jonas yra geležis. Trūkstant geležies sutrinka hemo sintezė, HGB kiekis mažėja, audiniuose vystosi deguonies badas (hipoksija). Eritrocitų skaičius mažėja lėčiau, nei HGB.
HCT (hematokritas) % Moterims 35-47Vyrams 40-52 Parodo kiek procentų viso kraujo sudaro eritrocitai. Didėjant eritrocitų skaičiui arba jų dydžiui HCT didėja; sergant anemija – HCT mažėja.
MCV (vidutinis eritrocito tūris) fl 82-98 Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. MCV pakyla dėl vitamino B12, folio rūgšties stokos, esant toksiniam kepenų pakenkimui. Nežymų padidėjimą sukelia  rūkymas, alkoholio, kontraceptikų vartojimas. Esant lėtinei anemijai, ilgalaikiam Fe trūkumui, apsinuodijus švinu, MCV sumažėja.
MCH (vidutinis eritrocitų hemoglobinas) pg 26-31 Svarbus rodiklis anemijų klasifikacijai. MCH mažėja ir didėja kartu su MCV. Kepenų pažeidimas, parazitai žarnyne, skrandžio ligos, vegetarinis maistas, lėtinis alkoholizmas rodiklį didina, o geležies deficitas, lėtiniai uždegimai, navikai, tuberkoliozė – mažina.
MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite) g/l 310-370 Padidėja  labai retai,  mažėja, kai sutrinka hemoglobino sintezė. MCHC pokyčiai yra  sunkių būklių požymis arba preanalizės /matavimo klaida.
RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį) % 11.6-13.7 Skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio eritrocito – anizocitozė. Jos priežastys:  anemijos, reakcija į gydymą geležies preparatais (atsiranda daug normalaus ir mažo dydžio eritrocitų), dažni kraujo perpylimai.
PLT (trombocitai) x109/l 130-400 Mažiausios kraujo ląstelės, užtikrinančios kraujo krešėjimą. Fizinis krūvis, stresas gali sukelti fiziologinę trombocitozę (PLT↑). Pirminė trombocitozė būdinga piktybinei kraujo ligai mielofibrozei. Antrinės   trombocitozės būna dėl lėtinių uždegimų, chirurginių manipuliacijų, geležies stokos, anemijos. Trombocitopenijos (PLT↓) būna dėl  sumažėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose (Vit. B12, folio r. stoka), pagreitėjusio PLT ardymo kraujyje ir blužnyje. Medikamentai (chemoterapija, imunosupresantai, estrogenai), piktybinės ligos (ypač leukemijos, metastazės į kaulus),  virusinė infekcija (EBV, CMV, ŽIV, virusiniai hepatitai) sukelia autoimuninę trombocitopeniją, kai suaktyvinta imuninė sistema pradeda ardyti  trombocitus.
MPV (vidutinis trombocitų tūris) fl 7.4-10.4 Jaunesni trombocitai didesni, jiems bręstant – jų MPV↓. Esant trombocitozėms – PLT↑ MPV↓, o trombocitopenijoms – PLT↓ MPV↑.  Jeigu ši pusiausvyra suardoma, tai gali būti sunkios ligos požymis.
NE (neutrofilai) x109/l 1.5-4.5 Gausiausia leukocitų klasė (60-70% visų leukocitų –  pagrindinės organizmo ląstelės, kovojančios su infekcija. Randami jaunesni lazdeliniai ir labiau subrendę segmentuoti neutrofilai, esant Vit.B12, folio r. stokai vyrauja segmentuoti. Neutrofiliją (NE↑) sukelia bakterinė infekcija, piktybinės, jungiamojo audinio ligos, miokardo infarktas, audinių traumos, apsinuodijimas švinu, gyvsidabriu. Neutropenija (NE↓) suaugusiems pasitaiko retai, ją sukelia virusinė infekcija, spindulinė terapija, metastazės į kaulų čiulpus, Fe, folio r., Vit. B12 deficitas. Esant neutropenijai rekomenduojama leukograma. Neutrofilų toksinį grūdėtumą sukelia infekcija, apsinuodijimai, piktybiniai navikai, nėštumo toksikozė.
LY (limfocitai) x109/l 1.0-4.5 Svarbiausios ląstelės, formuojančios imunitetą (25-30% visų leukocitų). LY palaiko genetinę organizmo švarą: T-limfocitai sudaro antikūnų  biosintezės programą, kurią vykdo B-limfocitai. T-LY atsakingi už ląstelinį, B-LY už humoralinį imunitetą. Dažniausia limfocitozės (LY↑) priežastis yra  virusinė infekcija. Ūmi bakterinė infekcija, išskyrus kokliušą, limfocitozės paprastai nesukelia. Lėtinės infekcijos, kaip TBC, sifilis, bruceliozė gali pasireikšti limfocitoze. Limfocitopeniją (LY↓) gali sukelti sunki virusinė infekcija (ŽIV, hepatitas, gripo virusas), chemoterapija, spindulinis gydymas, Zn stygius maiste, baltymų netekimas,  vaistai, slopinantys imunitetą. Esant virusinei infekcijai atsiranda limfocitai, turintys “virusio sudirginimo” požymių – atipiniai limfocitai, plazminės ląstelės, mononuklearai. Nustačius leukocitozę ir visais neaiškiais atvejais būtina atlikli leukogramą.
MO (monocitai) x109/l 0.05-0.75 Atlieka  makrofagų vaidmenį, pasižymi dideliu aktyvumu nukenksminant toksinus, susidariusius uždegimo židiniuose, dalyvauja susidarant antikūnams, citokinams. TBC, paratifinė infekcija, sifilis, lėtiniai uždegimai, monocitinės leukemijos, navikai ypač padidina MO skaičių. Monocitų padaugėjimas sveikimo periode po infekcijų – gera prognozė.
EO (eozinofilai) x109/l 0.03-0.44 Tai  fagocituojančios ląstelės – absorbuoja imuninius antigeno-antikūno (pagrindinai IgE) kompleksus, baltyminės prigimties toksinus. Audiniuose EO būna daugiau nei kraujyje. Eozinofiliją (EO↑) sukelia alergija ypač medikamentinė, parazitinė infekcija, kai kurios odos ir jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, autoimuniniai vaskulitai ir kt.), antinksčių nepakankamumas.
BA (bazofilai) x109/l 0.01-0.25 Dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose, todėl jų skaičius esant medikamentinei, maisto ir buitinei alergijai ryškiai padidėja. BA↓ esant reumatoidiniam artritui,  virškinamojo trakto opoms,  uždegimams. BA↓ arba visai išnyksta esant antinksčių hiperfunkcijai, stresui, ovuliacijai, nėštumui, ūmiai infekcijai.
LUC (kitos netipinės ląstelės) 10^9/l 0 – 0.4 Atsiranda nepriklausomai nuo kitų netipinių ląstelių buvimo. LUC padaugėja esant leukemijoms, virusinei infekcijai, ypač tada, kai sumažėja neutrofilų. Ryškus LUC↑ stebimas po hemoterapijos ir organizmo atsistatymo metu.