Krešėjimo rodikliai

raujo plazmos krešėjimas (koaguliacija) yra vienas hemostazės (kraujavimo stabdymo) sistemos elementų. Normali hemostazė reiškia, kad nėra kraujavimo ir trombozės.

Hemostazės procese dalyvauja :
• audiniai,
• kraujagyslės sienelė,
• trombocitai,
• kraujo plazmos krešėjimo faktoriai,
• fibrinolizinė (krešulio ištirpdymo) sistema,

jį sudaro sudaro keletas etapų:
1) pirminė hemostazė – dalyvauja trombocitai, kraujagyslės sienelė, kai kurie plazmos baltymai; prasideda iš karto po pažeidimo;
2) antrinė hemostazė – krešėjimo faktorių aktyvinimas, fibrino susidarymas; prasideda po 5-10 min. nuo pažeidimo pradžios;
3) fibrinolizė – krešulio lizė (suardymas); kraujotakos atnaujinimui fermentas plazminas ištirpdo fibrino siūlus; aktyvinimas prasideda po kelių minučių, lizė po 48-72 val. nuo pažeidimo pradžios.

Krešėjimo procese dalyvauja daug faktorių, kurių daugelis yra baltymai. Devyni krešėjimo faktoriai (KF) sintetinami kepenyse: I (fibrinogenas), II (protrombinas), V, VII, IX, X, XI, XII, XII.; keturių iš jų (II, VII, IX, X) ir krešėjime dalyvaujančių baltymų C ir S biosintezė priklauso nuo vitamino K. Visi krešėjimo faktoriai (KF) kraujo plazmoje yra neaktyvūs – tampa aktyvūs prasidėjus krešėjimo procesui.

Pagal krešėjimo pirminę teoriją (Morawitz‘as 1904 m.) kraujo plazmos krešėjimo reakcijos aktyvinamos pažeidus audinius ir iš jų atsipalaidavus tromboplastinui (III faktorius). Pastarasis kartu su Ca2+ jonais (IV faktorius) neaktyvų protrombiną (II faktorius) verčia aktyviu trombinu, o trombinas fibrinogeną (I faktorius) verčia fibrinu.

Atradus naujus baltymus, dalyvaujančius krešėjimo reakcijose, ši chema buvo išplėsta ir sukurta kraujo plazmos krešėjimo kaskados teorija (D.Macfarlane, 1964). Pagal šią teoriją suaktyvinti krešėjimo faktoriai, turintys fermentinį aktyvumą, aktyvina kitus faktorius tam tikra seka – kaskada. Krešėjimo kaskada skirstoma į: 1) vidinį kelią, aktyvuojami KF: VIII, IX, XI, XII; 2) išorinį kelią, kai suaktyvintas VII KF veikiant Ca2+ ir audinių faktoriui aktyvina IX ir X faktorius; 3) bendrą kelią, kuriame dalyvauja specialūs baltymai ir KF: II, V, X, XIII. Taip susidaro kryžminėmis jungtimis sutvirtintas fibrino krešulys – galutinis krešėjimo taškas.

Krešėjimo procesas gali būti vertinamas atliekant krešėjimo laiko tyrimus: ADTL (APTT), Protrombino komplekso aktyvumo (PT, SPA) ir kt.

ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas), angl. APTT (Activated Partial Tromboplastin Time)

ADTL atspindi vidinę krešėjimo faktorių sistemą, kurioje dalyvauja VIII, IX, XI, XII faktoriai. Esant įgimtai šių faktorių stokai APTT reikšmė padidėja.

Atliekant APTT tyrimą vyksta visas krešėjimo procesas nuo kontaktinio suaktyvinimo iki fibrino formavimosi. ADTL tyrimas atliekamas norint: 1) įvertinti bendrą krešėjimo sistemos funkcinę būklę, 2) diagnozuoti krešėjimo sutrikimus, 3) kontroliuoti gydymą heparinu.

Gydymas heparinu arba kitu tiesioginiu trombino inhibitoriumi hirudinu visada kontroliuojamas ADTL tyrimu. Informatyvus rezultatas gaunamas tada, kai kraujas tyrimui paimamas praėjus ne mažiau 3 val. po paskutinės heparino dozės.

ADTL norma 23,1 – 30,1s (naudojant reagentą Actin FS).

ADTL reikšmę didina: lupus antikoaguliantai (LA); DIK sindromas (diseminuotos intravazalinės koaguliacijos sindromas). DIK sindromo klinikai būdinga vienu metu kraujavimas ir trombozės dėl krešėjimo pusiausvyros sutrikimo.

ADTL pailgėjimas daugiau nei 10 – 12 s virš normos rodo padidėjusią kraujavimo riziką. Nėščiųjų organizme APTT reikšmės būna mažesnės dėl dažnai padidėjusios fibrinogeno koncentracijos.

Protrombino komplekso aktyvumas arba protrombino laikas (SPA, PT)

Gali būti nustatomas dviem metodais:
1) Ovreno (Owren‘s), SPA ( angl. Stago Protrombin Assay);
2) Kviko (Quick‘s), PT (Protrombin Time).

Ovreno metodas įvertina išorinės krešėjimo sistemos priklausančių nuo vitamino K faktorių II, VII, X aktyvumą. Kviko metodas be šių faktorių dar įjungia nuo K vitamino nepriklausantį V faktorių.

PT, SPA rezultatas gali būti išreiškiamas procentais, INR ir sekundėmis (išraiška sekundėmis šiuo metu nenaudojama). INR (TNS) (angl. International Normalized Ratio, liet. Tarptautinis Normalizuotas Santykis) santykis įvestas remiantis PSO rekomendacijom norint sumažinti skirtumus, atsirandančius naudojant įvairius protrombino reagentus ir metodus. INR – tai paciento plazmos krešėjimo laiko ir vidutinio normalaus krešėjimo laiko santykis. Tokiu būdu PT, SPA tyrimų rezultatai suvienodinami, nepriklausomai kokioje laboratorijoje atliktas tyrimas. Tai leidžia sėkmingai kontroliuoti gydymą netiesioginio veikimo antikoaguliantais. Tai vienas iš svarbesnių ir dažnai atliekamų koaguliacijos tyrimų.

SPA tyrimu parenkama dozė ir kontroliuojamas gydymas K vitamino antagonistais (netiesioginio veikimo kumarino grupės antikoaguliantais pvz., orfarinu, varfarinu). Vien šio tyrimo užtenka šių antikoaguliantų terapijai sekti, nes nustatomi jautriausiai į K vitaminą reaguojantys krešėjimo faktoriai.

Sorpo medicinos tyrimų laboratorijoje šiuo metu naudojamas Kviko metodas.

PT norma (Kviko metodas, naudojant reagentą Innovin): 70-30 %, INR 0,8-1,2; gydant peroraliniais antikoaguliantais terapinės ribos priklauso nuo tromboembolinio įvykio rizikos laipsnio ir svyruoja: 12-20-33 %, INR 2,0-3,0-4,5.

Be terapijos antikoaguliantais sekimo PT tyrimas dar atliekamas: 1) įtarus kraujo krešėjimo sutrikimą dėl vieno ar kelių protrombino komplekso faktorių II, V, VII, X aktyvumo stokos; 2) K vit. stokai nustatyti; 3) kepenų ligų diagnostikai bei jų gydymo kontrolei; 4) ikioperacinei ligonių atrankai dėl galimų krešėjimo sutrikimų.

Protrombino laiką (procentais):

mažina (INR didėja) kepenų ligos, vitamino K stoka ir gydymas netiesioginio veikimo kumarino grupės antikoaguliantais (vitamino K antagonistais); mažėjimas priklauso nuo individo kepenų ir kitų sistemų funkcinio aktyvumo, krešėjimo faktorių II, VII, X ir fibrinogeno stokos, DIK sindromo, lupus antikoaguliantų, vaistų (didelės aspirino dozės, anaboliniai steroidai, heparinas, vidurius laisvinantys vaistai ir kt.);
didina (INR mažėja) trombozė, traumos, audinių nekrozė (didėja VII faktoriaus aktyvumas), suintensyvėjęs krešėjimas nėštumo ir gimdymo metu, vaista (mažos aspirino dozės, geriamieji kontraceptikai, barbitūratai ir kt.).

SPA rodiklis negali būti naudojamas gydymo heparinu kontrolei.

Fibrinogenas

Fibrinogenas – tai netirpaus baltymo fibrino tirpus pirmtakas. Fibrinas – pagrindinis kraujo krešulio komponentas, sudarantis krešulio tinklą ir sulaikantis kraujo forminius elementus.

Fibrinogeną sintezuoja kepenys. Per parą jo pagaminama 2-5 g. Fibrinogeno gyvavimo pusperiodis kraujyje – 4 paros. Fibrinogenas yra ūmios uždegimo fazės baltymas, panašiai kaip CRB ir cerulioplazminas. Fibrinigenas yra svarbiausias baltymas, veikiantis eritrocitų nusėdimo greitį (ENG). Fibrinogeno didėjimas kraujyje (tam pačiam individui atliekant serijinius tyrimus) yra kardiovaskulinės sistemos patologijos rizikos veiksnys. Fibrinogeno koncentracija lėtai gali didėti su amžiumi. Fibrinogeno sunaudojimas yra gyvybei pavojingas patologinis procesas, galintis inicijuoti DIK sindromą.

Fibrinogeno tyrimu negalima diagnozuoti trombozės, tačiau preliminariai galima spręsti apie kitų krešėjimo tyrimų reikalingumą. Nustačius padidėjusį ar sumažėjusį fibrinogeną, reikėtų nustatyti D-dimerą, fibrino/fibrinogeno degradacijos produktus. Gavus normalią fibrinogeno koncentraciją negalima atmesti tromboembolinių komplikacijų rizikos.

Fibrinogeno norma 1,8-3,5 g/l.

Fibrinigeno kiekis kraujyje didėja esant ūmiam uždegimui, ūmiam miokardo infarktui, tromboflebitui, sisteminėms lėtinėms jungiamojo audinio ligoms, esant nėštumui, vartojant kontraceptines tabletes. Esant uždegimui ar audinių nekrozei fibrinogeno koncentracija padidėja keletą kartų.

Fibrinogeno kiekis kraujyje mažėja esant ūmiam DIK sindromui, kepenų nepakankamumui, ligoms, pažeidžiančioms kaulų čiulpus, esant būklėms po nudegimų, kraujavimo. Įgimtas fibrinogeno trūkumas dažniausiai nesusijęs su klinikinėmis būklėmis. Fibrinogeno nebuvimas (afibrinogenemija) yra reta paveldima liga.

Hemostazės sutrikimai gali pasireikšti kraujavimu arba tomboze. Kraujo plazmos krešėjimo sistemos sutrikimai atsiranda dėl nepakankamo krešėjimo faktorių aktyvumo arba jų trūkumo, kuris gali būti įgytas arba įgimtas (retai). Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti hemostazės sutrikimus, įvertinti gydymo sėkmę.

D-dimerai

D-dimerai yra fibrino degradacijos (skilimo) produktas. D-dimerų koncentracija kraujyje greitai didėja esant plaučių arterijos embolijai ar giliųjų venų trombozei. Tai rodo, kad kraujyje vyksta trombino ir plazmino gamyba. Jei D-dimerų koncentracija kraujyje yra normos ribose, tada plaučių arterijos arba giliųjų venų trombozę galima atmesti. Norint patvirtinti trombozės įtarimą, svarbu matuoti D-dimerų augimo dinamiką.

D-dimerų koncentracija gali padidėti esant miokardo infarktui, nestabiliai krūtinės anginai, nėštumui (paskutiniai trys mėnesiai ir ypaš po gimdymo), piktybiniams navikams, chirurginei intervencijai (pirmą parą), DIK sindromui.

Teigiamas D-dimerų tyrimo rezultatas gali padėti nustatyti besivystantį DIK sindromą, kitas kraujagyslių trombozes. D dimerų norma 0-0,3 mg/l.

Lupus antikoaguliantai (LA)

Lupus antikoaguliantai – tai įvairūs imunoglobulinai (dažniausiai IgG), kurių kraujyje paprastai nebūna, tačiau pastarųjų atsiradimas sutrikdo krešėjimo reakcijas. Lupus antikoaguliantų atsiradimas kraujyje susijęs su suintensyvėjusiu krešėjimu ir yra venų ir arterijų trombozės rizikos veiksnys. Trečdaliui ligonių, kuriems randamas LA, padidėja tromboembolinių komplikacijų rizika.

Lupus antikoaguliantai kraujyje nustatomi sergant autoimuninėm ligom, įvykus persileidimui, retais atvejais esant infekcijai, vartojant vaistus ar visiškai sveikiems asmenims dėl nežinomų priežasčių.

Prieš atliekant LA tyrimą reikia pirmiausia padaryti ADTL, PT tyrimus. LA buvimas didina ADTL ir PT reikšmes.

Krešėjimo tyrimai atliekami kiekvieną darbo dieną iš veninio kraujo.

sy_Blut_Roehrchen_shutterstock_146119724

Pajutus simptomus, galinčius reikšti rimtesnę ligą ar sveikatos sutrikimą, rekomenduojami profilaktiniai tyrimai ar specialisto konsultacija. SYNLAB laboratorijoje atliekami tiek bendraklinikiniai, tiek alerginiai, molekuliniai, genetiniai, retų ligų tyrimai.

Apie tyrimus ir jų kainas plačiau sužinoti galite mūsų paslaugų skiltyje ir kainyne. Tyrimus atlikti kviečiame SYNLAB priėmimo skyriuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje ir Druskininkuose ir partnerių klinikose.