Kortizolio tyrimas

Kortizolis yra pagrindinis antinksčių žievėje sintetinamas kortikosteroidinis hormonas, jo pirmtakas yra cholesterolis. Kortizolio kiekis paros bėgyje smarkiai kinta: daugiausia jo yra 8-10 val. ryte, mažiausia – 20 val. (50% rytinio kiekio). Todėl kortizolio tyrimą reikia daryti rytą ir po pietų, visada tuo pačiu laiku.

Kortizolis dalyvauja angliavandenių apykaitoje – palaiko pastovią glikogeno koncentraciją; trūkstant kortikosteroidų susilpnėja raumenų darbas. Kepenyse kortizolis skatina baltymų ir RNR sintezę, o periferiniuose audiniuose ją slopina, todėl padidėjęs šio hormono kiekis didina osteoporozės riziką ir greitina minkštųjų audinių nykimą.

Kortizolis skatina insulino sekreciją, kepenyse daugiau gaminasi trigliceridų, kurių perteklius kaupiasi riebaliniame audinyje.

Kortizolis slopina uždegimo atsaką, juo veiksmingai šalinamos padidėjusio jautrumo būklės (anafilaksinis šokas), gydomos alerginės, odos ligos.

Kortizolio kiekis labai priklauso nuo kitų hormonų funkcinės būklės – jo sintezei sumažėjus tuoj pat padaugėja adrenokortikotropinio hormono (AKTH).

Kortizolio tyrimas - 1 Kortizolio tyrimas 2

Kortizolis pakyla dėl stres0, sergant depresija, nėštumo metu, esant skydliaukės hiperfunkcijai, smulkialąsteliniam plaučių navikui, apsvaigus alkoholiu, sergant astma, meningitu, encefalitu.

Kortizolio sekrecija sumažėja esant pirminiam antinksčių nepakankamumui (Adisono liga, tuberkuliozė), autoimuninėms ligoms, susilpnėjus skydliaukės funkcijai.

Esant kortizolio pertekliui vystosi Kušingo sindromas ir atsiranda jį lydintys pokyčiai: nutukimas, kraujospūdžio padidėjimas, angliavandenių netoleravimas, reprodukcinės sistemos sutrikimas, nervų ir psichikos pažeidimas.

Kušingo sindromo diagnostikai labai svarbus kortizolio tyrimas.