Antifosfolipidiniai antikūnai

AKA (antikūnai prieš kardiolipiną), anti-beta-2GPI (anti-beta-2 glikoproteinas I)

Antifosfolipidiniai antikūnai – AKA ir anti-β2GPI yra pagrindiniai antifosfolipidinio sindromo (AFS) laboratoriniai žymenys. Jie susidaro prieš anijoninius fosfolipidus (kardiolipiną) arba prieš juos surišančius baltymus (beta2-glycoproteiną I).

Antifosfolipidinis sindromas yra autoimuninis krešėjimo sutrikimas, kuriam būdinga padidėjusi trombozių rizika, nėštumo komplikacijos ir antifosfolipidiniai antikūnai kraujyje (AKA, anti-β2GPI ir LA). AFS nustatomas apie 15% moterų su pasikartojančiais persileidimais.

Antifosfolipidinių antikūnų (aFL) susidarymo priežastys nėra galutinai žinomos. Manoma, kad sindromas išsivysto dėl reguliacinių mechanizmų sutrikimo, genetinių veiksnių, kai kurių vaistų. Svarbią reikšmę turi bakterinė ir virusinė infekcijos, kurios metu išlaisvinami panašūs į šeimininko mikroorganizmo fosfolipidai, prieš kuriuos ir gaminasi antikūnai.

aFL jungiasi prie epitelio ląstelių, monocitų, trombocitų, keičia jų savybes, aktyvuoja audinių faktorių ir provokuoja trombų formavimąsi tiek venose, tiek arterijose (placentos venose taip pat). aFL sukelia ne tik trombozes, bet ir audinių bei kraujagyslių uždegimą.

Nėščiosios kraujyje esantys anti-β2GPI tiesiogiai „atakuoja“ placentą ir jungiasi su baltymu β2GPI, kurį normaliomis sąlygomis išskiria į paviršių trofoblasto ląstelės. Ši sąveika sukelia audinių uždegimą, ląstelių žūtį ir hCG gamybos trikdžius. Formuojasi defektyvi placenta (be trombozės).

Laboratoriškai kurį laiką buvo nustatomi tik AKA ir buvo daroma prielaida, kad jeigu yra AKA, yra ir anti-β2GPI. Anti-β2GPI tyrimas yra specifiškesnis, o AKA jautresnis. AKA randai ir  esant hepatito C, Laimo ligos, sifilio, ŽIV, maliarijos infekcijoms, piktybiniams augliams; sergant leukemija, alkoholine kepenų ciroze. 2-6,5% sveikų žmonių turi aFL, normalaus nėštumo metu gali padidėti iki 10 %.

Asmenims, turintiems aFL ir sergantiems autoimuninėmis ligomis, nustatomas antrinis fosfolipidinis sindromas. Antifosfolipidinių antikūnų radimas turi būti vertinamas kartu su klinika. Neradus AKA/anti-β2GPI, rekomenduojama atlikti LA (lupus antikoaguliantas) tyrimą, ypač tais atvejais, jei kliniškai įtariamas antifosfolipidinis sindromas.

Rekomenduojama teigiamą AKA/anti-β2GPI tyrimo rezultatą pakartoti po 12 sav. (patvirtinimui).

sy_Paar_Bett_shutterstock_179890664

Antifosfolipidinius antikūnus rekomenduojama nustatyti:

  • jei įvyko trys ir daugiau nepaaiškinamų persileidimų arba buvo vienas ir daugiau naujagimių, gimusių iki 34 savaičių dėl sunkios preeklampsijos ar placentos funkcijos nepakankamumo;
  • jei kartojasi trombozės, ypač jauname amžiuje (ir jei nevartojama kontraceptikų);
  • trombozių rizikos įvertinimui sergant autoimuninėmis jungiamojo audinio ligomis;
  • gavus klaidingai teigiamą sifilio tyrimo RPR rezultatą;
  • jei dėl neaiškios priežasties sumažėja trombocitų.

Pajutus simptomus, galinčius reikšti rimtesnę ligą ar sveikatos sutrikimą, rekomenduojami profilaktiniai tyrimai ar specialisto konsultacija. SYNLAB laboratorijoje atliekami tiek bendraklinikiniai, tiek alerginiai, molekuliniai, genetiniai, retų ligų tyrimai.

Apie tyrimus ir jų kainas plačiau sužinoti galite mūsų paslaugų skiltyje ir kainyne. Tyrimus atlikti kviečiame SYNLAB priėmimo skyriuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje ir Druskininkuose ir partnerių klinikose.