Lytiškai plintančių infekcijų tyrimai

PSO duomenimis, pasaulyje kasmet 333 mln. žmonių užsikrečia LPI. Priskaičiuojama apie 20 patogeninių virusų ir bakterijų, plintančių lytiniu keliu. Norint užkirsti kelią ligai ir komplikacijoms, svarbu laiku diagnozuoti LP sukėlėją. Šiandien diagnostikoje plačiausiai taikomas molekulinis PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas tai leidžia padaryti greitai ir tiksliai – nustatyti infekciją pačioje jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo. Metodo esmė – dalyvaujant fermentui polimerazei viruso ar bakterijos DNR fragmentas padauginamas kelis milijonus kartų. Kompiuterinių programų pagalba tyrimo rezultatas aiškiai matomas, lengvai dokumentuojamas ir gali būti saugomas neribotą laiką. Klasikinis PGR – kokybinis metodas, atsakymas pateikiamas “teigiamas” (rasta) arba “neigiamas” (nerasta). Kontrolinį tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus 4-5 savaitėms po gydymo.

Daugelis šių mikroorganizmų duoda labai silpną organizmo imuninį atsaką, todėl antikūnų nustatymo metodai iš kraujo mažai informatyvūs, didesnė dalis mikroorganizmų neauga įprastose mikrobiologinėse terpėse. “synlab Lietuva” laboratorijoje PGR metodu nustatoma 15 lytiniu/galimai lytiniu keliu plintančių bakterijų ir virusų.

» Chlamydia trachomatis

Tai bakterija, kuri išgyvena tik šeimininko ląstelėje, naudodama jos energiją. Paplitimas Lietuvoje 3-5 %. C.trachomatis pažeidžia (sugriauna) cilindrinio epitelio ląsteles: gimdos kaklelio, šlaplės, tiesiosios žarnos, akies gleivinės. Dėl infekcijos gali susidaryti sąaugos, kurios yra nevaisingumo, negimdinio nėštumo, blogo sėklos nutekėjimo priežastis. Pirminė infekcija moterims sukelia gimdos kaklelio, vyrams – šlaplės uždegimus. Apie 50-80 % moterų ir apie 30-50 % vyrų nejaučia jokių simptomų. Negydoma infekcija moterims komplikuojasi mažojo dubens organų uždegimu, vyrams – sėklidės prielipo, prostatos lėtiniu uždegimu.

C.trachomatis infekcija gali pažeisti ir kitus organus. Patekusi į akis, gali sukelti akių junginės uždegimą (konjunktyvitas), į sąnarių skystį – sąnarių uždegimą (Reiterio sindromas), į pilvo ertmę – perihepatitą, kai prie kepenų kapsulės susidaro “smuiko stygų “ sąaugos (Fitz-Hugh-Curtis sindromas). Gimdymo metu infekuotam naujagimiui infekcija pasireiškia konjunktyvitu, pneumonija.

» Chlamydia trachomatis LGV (Lymphogranuloma venerum)

C.trachomatis  L1– L3 serotipai, kuriems jautrus limfinis audinys, sukelia ligą Lymphogranuloma venerum (LGV). Iki 2003 m. buvo manoma, kad tai tik besivystančių šiltų kraštų liga, tačiau pastaraisiais metais jos atvejų pasitaiko ir Europoje bei JAV, dažniausiai homoseksualų tarpe.

Tai neturi nieko bendra su urogenitalinių ir akių gleivinių chlamidioze, kurią sukelia serotipai D-K. LGV gali pasireikšti vietiškai arba panašiai kaip sifilis pereiti į II-ą ir III-ą stadijas. Po inkubacinio periodo (3-12 d.) infekcijos vietoje padidėja limfmazgiai, atsiranda erozijos, pūslelės, opa. Išoriškai šiuos darinius sunku atskirti nuo Herpes simplex viruso, sifilio bakterijos sukeltų pažeidimų. Tarp Europoje registruotų C.trachomatis LGV atvejų vyraujantis simptomas yra lėtinis proktitas su lėtai besiformuojančiomis pūslelėmis ir opomis. Gali būti ir besimptomės LGV ligos formos, tai infekcijos nešiotojai ir platintojai. C.trachomatis LGV nustatoma tik PGR metodu.

» Mikoplazmos

Mikoplazmos yra mažiausios gamtoje sutinkamos bakterijos, priklausančios Mollicutes (lot. Mollis – minkštas, cutis – oda) klasei. Jos neturi sienelės, o turtinga baltymais plazminė membrana pritaikyta prisikabinti prie šeimininko ląstelių (gleivinės epitelio, spermatozoidų) ir atremti imuninę ataką. Jos turi ne visai išaiškintą judėjimo mechanizmą. Nors yra gleivinių patogenai, tačiau skirtingai nuo C.trachomatis, epitelio ląstelių nesugriauna. Žinoma apie 17 mikoplazmų rūšių. Dažniausiai sutinkamos: Ureaplasma spp., Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium. Mikoplazmos gana dažnai randamos moterims ir vyrams, kurie serga arba sirgo gonorėja, trichomonoze, nes gonokokai ir trichomonos sudaro palankią terpę mikoplazmozei vystytis.

Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.

» Ureaplasma spp., Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum

Iš kitų mikoplazmų ureaplazmos išsiskiria savo ureaziniu aktyvumu. Energijai gauti ir gyvybiniam aktyvumui palaikyti jos išskiria fermentą ureazę, kuris skaido aplinkoje esantį šlapalą (urea). Iš čia ir kilęs bakterijos pavadinimas. Didesni šlapalo skilimo produkto amoniako kiekiai toksiškai veikia gleivinių ląsteles ir šarmina aplinką. Taip sudaromos palankios sąlygos tokią terpę mėgstantiems mikroorganizmams daugintis. Todėl dažnai ureaplazmos randamos kaip koinfekcija su kitais mikroorganizmais. Įvairių autorių duomenimis, esant bakterinei vaginozei (BV), ureaplazmos randamos iki 92 % atvejų. Moterims ureaplazmos dažniau randamos sergant gimdos kaklelio, mažojo dubens organų uždegimais. Jos gali sukelti uretrinį sindromą, kuris pasireiškia dažnu šlapinimusi, deginimu šlapinantis; bakteriologinis šlapimo pasėlis paprastai būna neigiamas. Vyrams ureaplazmos dažniau randamos sergant šlaplės, prostatos uždegimais, jos gali pabloginti spermos kokybę. Manoma, kad ureaplazmos gali dalyvauti sąnarių uždegimų patogenezėje, susidarant magnio-amonio fosfatiniams akmenims šlapimo pūslėje (tokie akmenys susidaro šarminėje terpėje).

Žmogaus organizme randama 14 Ureaplasma serotipų, kurie 1998 m. buvo suskirtyti į dvi atskiras rūšis: U.urealyticum ir U.parvum (iki to laiko buvo viena U.urealyticum rūšis). U.parvum yra labiausiai paplitusi iš visų mikoplazmų (apie 30%). Tačiau įvairių autorių duomenimis U.parvum pasižymi mažesniu patogeniškumu nei U.urealyticum. U.parvum yra sąlyginai patogeninis mikroorganizmas ir jos radimas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kliniką. Ureaplazmos kartu su kitomis infekcijomis apsunkina lėtinių infekcinių uždegimų eigą.

U.urealyticum labai svarbu nustatyti moterims, planuojančioms nėštumą. Bakterijos gali patekti į vaisiaus vandenis ir didinti chorionamnionito (chorioninio audinio ir vaisiaus vandenų plėvių uždegimas), priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką.

» Mycoplasma hominis

M.hominis patogeniškumas panašus į ureaplazmų: savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti jos skaido aplinkoje esančią amino rūgštį argininą, kurios skilimo produktas amoniakas šarmina aplinką. M.hominis dažnai randama esant bakterinei vaiginozei (BV), tačiau lieka neatsakytas klausimas, ar mikoplazmos sukelia BV ar jos pradeda daugintis susidarius palankioms sąlygoms. M.hominis siejama su pielonefritais (inksto struktūrų uždegimais), pogimdyviniais endometritais (gimdos gleivinės uždegimais). Sergant artritais (sąnarių uždegimais) M. hominis randama kaip koinfekcija (drauge su kitais mikroorganizmais), sukelia citokinų ir įv. antikūnų gamybą. Kai kurie autoriai M.hominis nepriskiria prie gleivinių patogenų. Tačiau tiek Ureaplasma spp., tiek M. hominis yra oportunistinės (gretutinės) infekcijos, sunkinančios lėtinių infekcinių uždegimų eigą ir silpninančios šeimininko imunitetą.

» Mycoplasma genitalium

M.genitalium pirmą kartą buvo išskirta 1980 m. iš šlaplės mėginio. Tai mažiausia gamtoje sutinkama bakterija ir agresyviausia iš visų mikoplazmų. Patogeninis poveikis panašus į C.trachomatis: moterims sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, šlaplės ir gimdos kaklelio uždegimus (uretritus ir cervicitus); vyrams – prostatos ir šlaplės uždegimus (prostatitus ir uretritus), kurių simptomai ryškesni, nei sukelti C.trachomatis. Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtinę ligą. Ūmaus periodo metu atsiranda pūlingų, pagausėjusių išskyrų iš lytinių organų, pasireiškia išorinių lytinių organų niežėjimas, deginimas ir perštėjimas, kartais galima užčiuopti kirkšnies srityje padidėjusius limfmazgius.

» Neisseria gonorrhoeae

Tik žmogui patogeninė bakterija, dar vadinama gonokoku, gonorėjos sukėlėja. Tai labai agresyvi bakterija – turi kelių rūšių baltymus, kurie padeda jai išgyventi įvairiomis sąlygomis, atremti šeimininko imuninę ataką ir taip padidinti savo infekcines savybes. Kokai yra nejudrūs, paprastai išsidėstę porose, turi Pili – į plaukelius panašias membranines išaugas, kurių pagalba prisikabina prie epitelio ląstelių.

Gonorėja gali būti lokali arba išplitusi po visą organizmą. Geriausia terpė gonokokui daugintis – gleivinė, išklota cilindriniu arba tarpiniu epiteliu (šlaplės, gimdos kaklelio, kiaušintakių, tiesiosios žarnos). Po trumpo inkubacinio periodo (3-5 d.) vyrams prasideda ūmus šlaplės uždegimas su gausiomis pūlingomis išskyromis, negydomas komplikuojasi prostatos bei sėklidės prielipo uždegimu. Moterims gimdos kaklelio uždegimas gali būti su gausiomis išskyromis arba besimptomis. Negydoma infekcija greitai nukeliauja į aukštesnius lytinius organus ir sukelia mažojo dubens organų uždegimą, patenka į šlaplę ir tiesiąją žarną. Sergantis gonorėja asmuo beveik visada užkrečia savo partnerį.

Nėščiosioms N. gonorrhoeae ypač pavojinga – gimdyvės užkrėstam naujagimiui gali prasidėti sunkus akių uždegimas, sepsis, meningitas.

sy_Paar_Probleme_shutterstock_163652705

Naujiena Lietuvoje! LPI tyrimus užsakyti galite ir internetu – TESTOKODAS.lt!

Visi tyrimai PGR metodu atliekami:

  • moterims – iš gimdos kaklelio nuograndų,
  • vyrams – iš “pirminės porcijos” rytinio šlapimo (išskyrus Herpes simpex) ir šlaplės nuograndų.

Tyrimų trukmė – 2-4 dienos. Tyrimai atliekamai darbo dienomis.

__________________________________________________

» Gardnerella vaginalis

Tai maža nejudri anaerobinė bakterija, kuri dauginasi makšties gleivinėje. G.vaginalis vystymosi periodu rūgština terpės pH ir sudaro puikias sąlygas veistis visoms bakterijoms, kurioms ši terpė yra optimali. Moterims G.vaginalis kartu su kitomis bakterijomis sukelia išorinių lytinių organų ir makšties uždegimą (vulvovaginitą), dažniausiai randama sergant bakterine vaginoze. Pagrindinis simptomas – balkšvai pilkos “žuvies” kvapo išskyros. Vyrai yra G.vaginalis pernešėjai, kartais gali jausti neryškius simptomus. Plitimas lytiniu keliu nėra galutinai patvirtintas.

» Trichomonas vaginalis

T.vaginalis yra vienaląstis pirmuonis su penkiomis uodegėlėmis, kuris dauginasi apatiniuose lytiniuose takuose. Pirmuonis praktiškai neišgyvena buitinėje aplinkoje, perduodamas tik lytinių santykių metu. Inkubacinis infekcijos laikotarpis – 5-15 dienų.

Gali būti ūmi, lėtinė arba užslėpta (latentinė) trichomonozės forma. Moterims sukelia makšties uždegimą su gausiomis putotomis gelsvai žalsvos spalvos, stipraus kvapo išskyromis. 70-80 % vyrų nejaučia jokių simptomų. T.vaginalis infekcija palengvina ŽIV perdavimą lytinių santykiu metu.

» Candida albicans

Tai į mieles panašus grybelis, parazituojantis žmogaus organizme. Žinoma apie 150 Candida rūšių. Dažniausiai sutinkama Candida albicans (80-90% visų kandidozės atvejų). Randamas ant odos, gleivinių, žarnyne, gali patekti į kraują ir ligoniams su nuslopinta imunine sistema sukelti sepsį. Infekcija ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Partnerio infekcija, nusilpusi imuninė sistema, gydymas antibiotikais, cukrinis diabetas, sintetinis apatinis trikotažas – priežastys, dėl kurių Candida pradeda daugintis ir veikti kaip patogenas.

Palankiausia terpė – glikogenu turtingos makšties epitelio ląstelės. Moterims sukelia vulvovaginitą (išorinių lytinių organų ir makšties uždegimas), kurio pagrindiniai simptomai – “varškės” pavidalo išskyros, niežulys; vyrams – apyvarpės ir varpos uždegimą, kuris pasireiškia raudonomis dėmėmis ant varpos, “varškės” pavidalo išskyromis, niežuliu. Nėščiosioms dėl padidėjusio gliukozės kiekio, susilpnėjusio imuniteto grybelis nustatomas dažniau.

» Herpes Simplex virusas (HSV 1/2)

Skiriami HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. HSV1 pažeidžia organus, esančius virš juosmens, HSV2 – sritį žemiau juosmens. Plinta kontaktiniu būdu. JAV ir Europoje HSV2 turi 13-37% gyv. Pirminė HSV infekcija dažnai skausminga ir greitai progresuojanti – odos deginimą, niežėjimą, paraudimą po 1-2 dienų keičia skysčio pripildytos pūslelės.

Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms (peršalus, perdozavus ultravioletinius spindulius, esant hormonų pakitimams, streso ir depresinėms būklėms) HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus, sukeldamas jų ir jų įnervuojamų paviršių pažeidimus. Dažnai ligos požymiai būna ne tokie ryškūs kaip pirmą kartą ir priklauso nuo žmogaus imuniteto. Kartais tokiu būdu virusas patenka į galvos smegenų apvalkalus ir sukelia meningitą (minkštųjų nugaros ir galvos smegenų dangalų uždegimas), o patekęs į neuronus – encefalitą (galvos smegenų uždegimas).

HSV ypač pavojinga nėščiosioms. Nors HSV labai retai praeina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Esant centrinės nervų sistemos pažeidimams (encefalitui ir meningitui) mirtingumas gana aukštas.

» Haemophilus ducreyi

H.ducreyi yra Haemophilus šeimos bakterija, sukelianti venerinę ligą minkštąjį šankerį. Užsikrečiama tik lytiniu keliu. Liga paplitusi besivystančiose šiltų kraštų šalyse, tačiau dėl suaktyvėjusios migracijos pasitaiko ir Europoje. Pagrindinis minkštojo šankerio simptomas – paraudimas, pūslelė ir galiausiai minkšta, dažniausiai kraujuojanti skausminga žaizda infekcijos vietoje. Gali būti kelios žaizdelės, susiliejančios į vieną. Kartu stebimas artimų limfmazgių uždegimas, abscesai.

Tiksliai diagnozuoti ir atskirti minkštąjį šankerį nuo kitų infekcijų galima tik nustačius jo sukėlėją. H.ducreyi galima identifikuoti auginant kultūrinėje terpėje arba molekuliniu PGR metodu, išskiriant mikroorganizmo DNR. Pastarasis metodas greitas ir tikslus, vienu metu iš to pačio ėminio (žaizdos sekreto) galima nustatyti ir kitus, panašius simptomus sukeliančius mikrorganizmus – T. pallidum, C.trachomatis LGV, Herpes simplex 1 ir 2. Tai ypač svarbu padidintos rizikos grupių asmenims, nes jie dažnai būna infekuoti keliomis infekcijomis.

» Atopobium vaginae – bakterinės vaginozės žymuo

Polimorfiška (gali būti įv. formų) anaerobinė bakterija, išskirta tik 1999 m., pasirodė esanti specifiškiausias bakterinės vaginozės (BV) žymuo. Dažnai randama kartu su Gardnerella vaginallis besikartojančios BV makšties išskyrose, tačiau retai nustatoma esant normaliai makšties florai Kaip gyvybinės veiklos produktą A.vaginae išskiria įv. organines rūgštis, kurios ir duoda nemalonų kvapą (pvz., sviesto r.). Daugelis A.vaginae atmainų atsparios metronidazoliui.

Vyrams A.vaginae sukelia balanopostitą (varpos galvutės ir ją dengiančios apyvarpės uždegimą). Kadangi A.vaginae neturi specifinių morfologinių požymių ir sunkiai auga kultūrinėse terpėse, ji gali būti nustatoma tik molekuliniais metodais.

Anaerobinių bakterijų atsiradimas makštyje sutrikdo natūralią makšties mikrofloros pusiausvyrą (susergama bakterine vaginoze). Be moteriai sukeliamo diskomforto besidaugindami BV mikroorganizmai išskiria fermentus, kurie pažeidžia natūralų apsauginį organizmo barjerą – gimdos kaklelio kanalo gleives, slopina leukocitų apsauginę funkciją ir taip sudaro sąlygas kitiems mikroorganizmams skverbtis į urogenitalinių organų gleivinę; didina komplikacijų riziką nėštumo ir gimdymo metu, po operacijų. Todėl net ir esant besimptomei infekcijai padidintos rizikos grupių moterims (planuojančioms nėštumą, prieš chirurginę operaciją) ypač svarbu tiksli diagnostika.

» Treponema pallidum

Plona, spiralės formos spirocheta – sifilio sukėlėja. Pirmą kartą išskirta 1905 m. Bakterija jautri išdžiuvimui, temperatūrai, atspari šalčiui (užšaldyta gali išgyventi iki 2 m.); turi sudėtingą baltyminę struktūrą, endotoksiną, išorinę polisacharidinę substanciją, kuri apsaugo nuo fagocitų ir antikūnų poveikio. Plinta kontaktiniu lytiniu keliu, gali praeiti placentą ir infekuoti vaisių.

Sifiliui (inkubacinis periodas apie 21 d.) būdinga lėtinė eiga su remisijomis ir paūmėjimais. Išskiriamos trys pagrindinės ligos stadijos:

Pradinis sifilis – infekcijos vietoje neskausminga, kietu dugnu žaizda (kietasis šankeris), negydoma praeina per 4-6 sav. Antrinis sifilis – po 5-6 sav. infekcija išplinta į visus organus, bėrimai ant viso kūno, praeina per 1-6 mėn. Latentinis (užslėptas) sifilis – ankstyvasis besimptomis latentinis, paprastai tęsiasi iki metų; vėlyvasis pasireiškia po metų ar dar vėliau – infekcija nebeužkrečiama, organuose atsiranda gerybiniai infiltratai, opos. Sifilis 2-5 kartus palengvina užsikrėtimą kitomis LPI. Serganti nėščioji užkrečia vaisių, gali įvykti persileidimas, priešlaikinis gimdymas, gimti negyvas kūdikis arba specifiniai infekcijos požymiai kūdikiui pasireikšti vėliau po gimimo.


Pajutus simptomus, galinčius reikšti rimtesnę ligą ar sveikatos sutrikimą, rekomenduojami profilaktiniai tyrimai ar specialisto konsultacija. SYNLAB laboratorijoje atliekami tiek bendraklinikiniai, tiek alerginiai, molekuliniai, genetiniai, retų ligų tyrimai.

Apie tyrimus ir jų kainas plačiau sužinoti galite mūsų paslaugų skiltyje ir kainyne. Tyrimus atlikti kviečiame SYNLAB priėmimo skyriuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje ir Druskininkuose ir partnerių klinikose.