Toksoplazmozės tyrimai

Toksoplazmozė – tai infekcinis susirgimas, kurį sukelia intraląstelinis pirmuonis Toxoplasma gondii, parazituojantis šiltakraujuose gyvūnuose ir žmogaus organizme. Kačių šeimos atstovai yra vieninteliai pagrindiniai šio parazito šeimininkai ir infekcijos rezervuaras.

Žmogus toksoplazmomis užsikrečia suvalgęs nepakankamai termiškai apdorotą, cistomis infekuotą mėsą, kačių išmatomis užkrėstas daržoves, per nešvarias rankas (pvz., valant kačių smėlio dėžes). Tokia toksoplazmozė yra įgyta, kuri dažniausiai pasireiškia švelnia forma, nejaučiant jokių ryškesnių simptomų. Atskirais atvejais gali padidėti limfmazgiai kaklinėje srityje ir/arba gali būti simptomai, būdingi kvėpavimo takų virusinei infekcijai.

Pavojinga yra įgimta toksoplazmozė, kai ūmia ligos forma serganti motina parazitą perduoda per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto.

Ūmia toksoplazmozės forma motina gali susirgti tik vieną kartą, todėl ir kūdikį su įgimta toksoplazmoze ji gali pagimdyti tik vieną kartą.

Kitų nėštumų metu perduota infekcija kūdikiui bus nepavojinga dėl susidariusio imuniteto. Taigi, pavojingiausia, kai motina nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą, prieš tai neturėjusi kontakto su T.gondii pirmuonimi. Parazitas gali pažeisti normalų vaisiaus vystymąsi ir būti vaisiaus apsigimimų priežastimi. Vaisiaus pažeidimo laipsnis priklauso kokiame nėštumo laikotarpyje įvyko užsikrėtimas. Lengvesniais pažeidimo atvejais vaikas gali gimti sveikas, tačiau augant gali pasireikšti vystymosi sulėtėjimas, psichikos problemos.

Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje – galimas savaiminis persileidimas, negyvagimis, gimusiam kūdikiui smegenų vandenė, aklumas, kurtumas.

Užsikrėtus T.gondii, žmogaus imuninė sistema kovoja su infekcija ir pradeda gaminti M ir G klasių antikūnus (specifinius baltymus, vadinamus imunoglobulinais) – IgM ir IgG. Po 1-2 sav. nuo užsikrėtimo pasigamina IgM, pirminės infekcijos (ūmios toksoplazmozės) rodiklis. IgM kiekis maksimumą pasiekia po 1-2 mėn., po to jų koncentracija mažėja ir maždaug per metus jie suyra. Todėl teigiamas IgM rezultatas reiškia, kad užsikrėtimas įvyko neseniai. Šie antikūnai nepraeina per placentos barjerą ir neapsaugo vaisiaus nuo iš motinos patenkančio parazito.

IgG prieš T.gondii atsiranda šiek tiek vėliau po užsikrėtimo, jų kiekis kurį laiką didėja, po to stabilizuojasi ir išlieka visą likusį gyvenimą. IgG radimas reiškia, kad kažkuriuo gyvenimo momentu buvo užsikrėtimas pirmuonimi. IgG praeina placentos barjerą ir tokiu būdu motinos imunitetas perduodamas vaisiui. Turėdamas imunitetą vaisius sugeba apsiginti nuo žalingo parazito poveikio. Retais atvejais, kai nėščiosios imuninė sistema pažeista ŽIV, raudonosios vilkligės, piktybinio auglio ar kt. veiksnių, parazitas gali pažeisti vaisių ir esant lėtinei toksoplazmozės formai.

Kaip seniai įvyko užsikrėtimas toksoplazmoze galima pasakyti atlikus IgG avidiškumo tyrimą, kurio metu nustatomas jungties tarp T.gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumas.

Nėščiosioms, neturėjusioms kontakto su T.gondii, antikūnų tyrimą rekomenduojama atlikti tris kartus per visą nėštumą. Laiku taikant gydymą užkertamas infekcijos perdavimo vaisiui kelias.

Naujagimiui diagnostiškai reikšmingas T.gondii IgM radimas. Tai reiškia, kad motina nėštumo metu sirgo ūmia toksoplazmoze ir infekavo vaisių.