ŽIV infekcija ir jos diagnostika

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) pirmą kartą išskirtas 1983 metais. Žinomi du viruso tipai: ŽIV-1 ir ŽIV-2. Yra ir naujai atrastų ŽIV viruso tipų. Europoje ir Lietuvoje paplitęs agresyvesnis ŽIV-1. Virusas infekuoja žmogaus CD4 limfocitus ir sukelia AIDS (angl. acquired immune deficiency sindrome) ligą. Virusui būdinga genetinė įvairovė – kiekvienas naujai pasidauginęs virusas savo RNR grandinėje turi nors vieną skirtingą nukleotidą.

ŽIV infekcija skirstoma į 4 stadijas (kai kurie autoriai išskiria preAIDS laikotarpį):

  • inkubacinis periodas – 3 sav.–3 mėn., iki pasirodant kraujyje pirmiesiems antikūnams;
  • prodrominis periodas – apie 1 mėn., pirminė infekcija, kuri kliniškai pasireiškia subfebrilia temperatūra, dilgėline, stomatitu, limfmazgiai tampa panašūs į sergančių mononukleoze, tačiau šių simptomų gali ir nebūti, žmogus gali nieko nejausti;
  • latentinis periodas – 5-10 m., vyraujantis simptomas – limfmazgių padidėjimas (limfadenopatija);
  • preAIDS – 1-2 m., ląstelinio imuniteto sunaikinimo pradžia, kuriai būdingi dažni Herpes recidyvai, neužgyjančios burnos, lytinių organų žaizdelės, stomatitai, liežuvio pakitimai, suaktyvėjusi grybelinė infekcija;
  • AIDS – 1-2 m., galutinis imuniteto sunaikinimas, būdingos išplitusios gretutinės infekcijos ir navikiniai procesai.

Infekcijos eiga bei imuninis atsakas priklauso nuo viruso dozės ir individualių žmogaus imuniteto savybių.

Diagnostika

Šiuolaikiniais metodais antikūnus prieš ŽIV kraujyje galima aptikti po 3-12 sav. nuo užsikrėtimo. Nustatomi antikūnai prieš ŽIV-1, ŽIV-2 ir naujai atrastus ŽIV viruso grupės virusų antigenus. Nors šiandieniniai tyrimo metodai pakankamai jautrūs ir specifiški, tačiau autoimuninės, kepenų ligos, neseniai atlikti antivirusiniai skiepai, kita aktyvi virusinė infekcija, nėštumas gali duoti „ klaidingai teigiamus“ rezultatus. Todėl teigiamas tyrimo anti-ŽIV rezultatas visada turi būti patvirtinamas kitais metodais.

Atrankinis ŽIV antikūnų nustatymas yra kokybinis tyrimas, tyrimo rezultatas „neigiamas“ arba „teigiamas“. Įtarus užsikrėtimą ir po 3 sav. gavus neigiamą antikūnų rezultatą, tyrimą reikia kartoti po 3 mėn.

Maždaug po 16 d. nuo užsikrėtimo ŽIV, kraujyje atsiranda viruso antigenas p24. Tačiau apie 12 sav. jo kiekis labai sumažėja ir padidėja tik vėlyvosiose stadijose. Todėl vieno antigeno nustatymas neinformatyvus.

ŽIV RNR galima nustatyti jau po 12 dienų (geriausia po 2 sav.) nuo infekcijos pradžios. ŽIV RNR nustatomas kiekybiniu molekuliniu „tikrojo laiko“ PGR metodu. Tai pats tiksliausias būdas ŽIV virusui nustatyti. ŽIV RNR tyrimas visada atliekamas diagnozės patvirtinimui, šiuo tyrimu vertinamas gydymo efektyvumas.

Anti-ŽIV ½ tyrimas atliekamas iš veninio kraujo darbo dienomis, atsakymas pateikiamas po 2-5 dienų. ŽIV RNR atliekamas iš veninio kraujo, tyrimai renkami, atsakymas pateikiamas po 1-3 savaičių.

sy_Molekuel_Model_Frau_shutterstock_135117638
  • Antikūnus prieš ŽIV kraujyje galima aptikti po 3-12 sav. nuo užsikrėtimo.
  • Maždaug po 16 d. nuo užsikrėtimo ŽIV, kraujyje atsiranda viruso antigenas p24. Tačiau apie 12 sav. jo kiekis labai sumažėja ir padidėja tik vėlyvosiose stadijose. Todėl vieno antigeno nustatymas neinformatyvus.
  • ŽIV RNR galima nustatyti jau po 12 dienų (geriausia po 2 sav.) nuo infekcijos pradžios.

    Pajutus simptomus, galinčius reikšti rimtesnę ligą ar sveikatos sutrikimą, rekomenduojami profilaktiniai tyrimai ar specialisto konsultacija. SYNLAB laboratorijoje atliekami tiek bendraklinikiniai, tiek alerginiai, molekuliniai, genetiniai, retų ligų tyrimai.

    Apie tyrimus ir jų kainas plačiau sužinoti galite mūsų paslaugų skiltyje ir kainyne. Tyrimus atlikti kviečiame SYNLAB priėmimo skyriuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Utenoje ir Druskininkuose ir partnerių klinikose.