Celiakijos tyrimai

Celiakija (glitimui jautri enteropatija) – autoimuninė liga, kuria serga šiai ligai  genetinį polinkį turintys asmenys ir kuri pasireiškia plonojo žarnyno nepakantumu grūdinių kultūrų  baltymams, vadinamiems „glitimu“. Šių baltymų gausu  kviečiuose, miežiuose, rugiuose  ir avižose. Glitimas pažeidžia žarnos gleivinę ir sutrikdo maisto medžiagų absorbciją. Šiandien celiakija apibūdinama kaip sisteminė autoimuninė liga, sukelianti žarnų, odos, kepenų, sąnarių ir kitų organų pažeidimus.

Diagnostikai rekomenduojami antikūnų tyrimai iš kraujo. Tikslinga pradėti nuo bendro IgA (imunoglobulino A) tyrimo, kadangi sergančiųjų celiakija  populiacijoje dažniau pasitaiko sumažėjęs šių antikūnų kiekis. Jei nustatomas IgA trūkumas, tada informatyvesni  celiakijai specifiniai IgG tyrimai.

Celiakijos  atveju labai svarbus kompleksinis asmenų ištyrimas – kraujyje gali būti randami tiek vienos rūšies, tiek kelių rūšių antikūnai. Galutinei celiakijos diagnozei teigiami  antikūnų tyrimai patvirtinami tiesiosios žarnos audinių biopsija.

Šiandien jau galima atlikti  ŽLA (žmogaus leukocitų antigeno, angl. HLA) DQ2/DQ8 haplotipų tipavimą. Esant  teigiamam rezultatui,  celiakija įtariama arba ji gali pasireikšti ateityje.

Vieni specifiškiausių serologinių tyrimų yra antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG) ir antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus (anti-DGP).