GLIUKOZĖS TYRIMAS

Gliukozės ir gliukozės toleravimo mėginio tyrimai skirti nustatyti asmenis, kurie serga cukriniu diabetu (CD), turi gliukozės toleravimo sutrikimą (GTS) arba sutrikusią glikemiją nevalgius (SGN). GTS ir SGN yra sutrikimai, kurie ilgainiui gali išsivystyti į cukrinį diabetą. 2020 m. duomenimis Lietuvoje CD sirgo 1 iš 18 gyventojų.

 Gliukozė yra svarbiausias organizmo angliavandenis (visi kiti angliavandeniai virškinimo metu yra verčiami gliukoze). Tai pagrindinis energijos šaltinis. Suaugusio žmogaus smegenys kasdien sunaudoja apie 120 g gliukozės.

Gliukozės atsargos kaupiamos kepenyse glikogeno pavidalu. Nepavalgius, glikogeno atsargos sunaudojamos maždaug per 12–20 val. Kasos fermentas insulinas skatina gliukozės patekimą į ląsteles. Nesant insulino gliukozė negali patekti į daugelio audinių ląsteles. Priešingai insulinui veikia kiti hormonai – adrenalinas, augimo hormonas, gliukokortikoidai, kurie didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Gliukozės koncentracija kraujyje ir priklauso nuo skirtingų hormonų veikimo pusiausvyros.

Rekomenduojama gliukozės koncentracija kraujo serume (plazmoje) nevalgius yra 3,33–6,11 mmol/l. 

Hiperglikemija - gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimas. 

Svarbiausias cukrinio diabeto požymis. Be diabeto, gliukozės padidėjimą kraujyje gali sukelti Kušingo sindromas (simptomų visuma, sukelta per didelio steroidinių hormonų, pvz. kortizolio, kiekio), nutukimas, akromegalija. Laikinąją, praeinančią hiperglikemiją, gali sukelti emocinis susijaudinimas, intensyvūs fiziniai pratimai, šokas, ligos (kasos uždegimas, lėtinės kepenų ligos, padidėjusi skydliaukės funkcija, smegenų kraujotakos sutrikimai, ūminis miokardo infarktas).

Hipoglikemija – gliukozės koncentracijos kraujyje sumažėjimas.

Hipoglikemijos atveju gliukozės koncentracija sumažėja iki 2,5 mmol/l. Tai ne diagnozė, o požymis, susijęs su kai kuriomis patologinėmis būklėmis. Jei gliukozės koncentracija sumažėja iki 1,39 mmol/l, gali įvykti kvėpavimo centro paralyžius.

Cukrinio diabeto ligoniams svarbiausia hipoglikemijos priežastis – per didelės insulino dozės, taip pat alkis, fizinė įtampa, per didelis alkoholio kiekio suvartojimas. Kitiems asmenims hipoglikemiją gali sukelti kasos Langerhanso salelių β-ląstelių navikas (insulinoma, kraujyje padidėja insulino ir C-peptido koncentracija), kiti navikai (antinkščių, skrandžio, fibrosarkoma), hormoninis hipofizės ir antinkščių nepakankamumas, badavimas, toksinis kepenų pakenkimas, vaistų poveikis (salicilatų, vaistų nuo tuberkuliozės), paveldimas gliukozės įsisavinimo sutrikimas. Nenustatyta ir negydyta hipoglikemija naujagimiams gali pažeisti smegenis

Gliukozės tyrimai

Gliukozės tyrimas iš kraujo

Vienkartinis gliukozės tyrimas atliekamas iš ryto, po nakties nevalgius, kraujo plazmos mėginyje. Jei nustatomas gliukozės koncentracijos padidėjimas, priklausomai nuo gliukozės koncentracijos galima įtarti cukrinį diabetą, gliukozės toleravimo sutrikumus arba SGN.

Visoms nėščioms moterims šis tyrimas taip pat svarbus, nes padeda nustatyti gestacinį diabetą, kuris gali išsivystyti nėštumo metu ir sukelti komplikacijų tiek nėščiajai tiek vaisiui. Šis tyrimas atliekamas pirmo nėštumo trimestro metu.

 
Gliukozės tolerancijos tyrimas

Gliukozės toleravimo mėginys skiriasi nuo vienkartinio gliukozės nustatymo tyrimo tuo, jog atliekami du tyrimai prieš ir po gliukozės tirpalo gėrimą:

1. Gliukozės tyrimas veninėje plazmoje po nakties nevalgius. Išgeriama 75g gliukozės tirpalo (gliukozės krūvis).
2. Gliukozės tyrimas veninėje plazmoje po 2 val. nuo gliukozės tirpalo išgėrimo.

Šis tyrimas yra informatyvesnis nei vienkartinis gliukozės tyrimas, nes padeda įvertinti organizmo gebėjimą „sureguliuoti“ gliukozės koncentraciją organizme po didelio gliukozės kiekio pasisavinimo.

Nėščiosioms šis tyrimas atliekamas 24-28 nėštumo savaitėmis, kurioms pirmojo nėštumo trimestro metu nebuvo diagnozuotas nei gestacinis nei cukrinis diabetas. Šiuo atveju GTM atliekamas nustatant gliukozės koncentraciją 3 kartus:

1. Gliukozės tyrimas veninėje plazmoje po nakties nevalgius. Išgeriama 75g gliukozės tirpalo (gliukozės krūvis).
2. Gliukozės tyrimas veninėje plazmoje po 1 val. nuo gliukozės tirpalo išgėrimo.
3. Gliukozės tyrimas veninėje plazmoje po 2 val. nuo gliukozės tirpalo išgėrimo.

 
Glikozilinto hemaglobino tyrimas

Atliekamas nevalgius 8-12 val. iš kraujo mėginio. Tyrimas rodo vidutinę kraujo gliukozės koncentraciją per paskutines 4–8 savaites ir yra naudingas nuolatiniam diabeto stebėjimui ir gydymui.

Glikozilintas hemoglobinas tai hemoglobino glikozilinta forma. Gliukozė negrįžtamu ryšiu jungiasi prie hemoglobino (Hb) ir lieka prisitvirtinusi prie baltymo visą jo gyvavimo laikotarpį. Hemoglobino glikolizacijos laipsnis priklauso nuo gliukozės koncentracijos ir nuo kontakto tarp gliukozės ir hemoglobino trukmės. Glikuotas hemoglobinas rodo vidutinę kraujo gliukozės koncentraciją per paskutines 4–8 savaites (Hb gyvavimo puslaikis).

Pakilus gliukozei (hiperglikemija), per eritrocitų gyvavimo laiką  (120 dienų) glikozilinto hemoglobino daugėja. HBbA1c tyrimas vertingas ilgalaikei cukrinio diabeto gydymo kontrolei, hiperglikemijos stebėjimui ir vertinimui. Sergantiems diabetu HBbA1c tyrimą rekomenduojama atlikti mažiausiai 4 kartus per metus.

Kuo didesnė šio rodiklio koncentracija, tuo didesnis diabetinių komplikacijų pavojus.