INKSTŲ RODIKLIAI

Svarbią diagnostinę reikšmę vertinat baltymų apykaitą ir inkstų veiklą turi nebaltyminės azotinės medžiagos – šlapalas, kreatininas ir šlapimo rūgštis. Tai galutiniai baltymų skilimo produktai, kurie iš organizmo turi būti pašalinti.

Inkstų funkcijai įvertinti, rekomenduojama atlikti visų trijų pagrindinių rodiklių tyrimus.

Šlapalas (UREA)

Nebaltyminių azotinių medžiagų kiekį geriausiai atspindi šlapalo tyrimas. Šlapalas sintetinamas tik kepenyse iš amoniako ir asparto rūgšties azoto bei CO2, o išsiskiria per inkstus filtracijos būdu. Dalis šlapalo (apie 30 %) reabsorbuojama inkstų kanalėliuose ir sugrįžta į kraują. Taip organizme išsaugomos guanidino grupės.

Per parą su šlapimu pasišalina 25–30 g šlapalo. Kitais būdais (išmatomis, prakaitu) šlapalo išsiskiria nedaug. Tačiau esant inkstų nepakankamumui, daugiau šlapalo gali pradėti skirtis su seilėmis, per virškinimo liaukas. Šlapalo į kraują daugiau išskiriama esant nedideliam inkstų veiklos pažeidimui, sutrikus inkstų kraujotakai. Jeigu padidėja šlapalo kiekis kraujyje, o kreatinino kiekis išlieka normalus, galima įtarti  su inkstų pažeidimu susijusias uremijos priežastis: širdies nepakankamumą, sumažėjusi kraujospūdį, pooperacinės būklės ir kt.

Uremija – tai apsinuodijimas medžiagų apykaitos produktais, sutrikus jų šalinimui su šlapimu. Dažniausiai šią būklę sukelia šlapalo ir kreatinino koncentracijų padidėjimas kraujyje. Pats šlapalas nėra toksiškas. Jis gali būti vartojamas kaip vaistas, pvz., kai reikia sukelti dehidrataciją smegenų edemos atvejais.

Sveikų asmenų kraujo plazmoje šlapalo koncentracija yra 2,5–6,4 mmol/l.

Kreatininas (CREA)

Kreatinino kraujyje padaugėja sutrikus inkstų veiklai. Nors ir šlapalo, ir kreatinino kiekis rodo inkstų būklę, šių rodiklių interpretacija skiriasi; todėl inkstų veiklai įvertinti rekomenduojama tirti abi medžiagas. Sutrikus inkstų funkcijai, šlapalo kiekis kraujyje kyla, o kreatinino kiekis ilgai išlieka normos ribose. Kreatinino koncentracija išauga tik tada, kai išsenka funkciniai inkstų rezervai, sutrinka didžiosios dalies nefronų veikla. Sergant inkstų ligomis, kreatinino koncentracija dažniausiai yra didelė - tai informatyvus inkstų funkcijos nepakankamumo rodiklis.

Kreatinino kiekis kraujyje gana pastovus: vyrų 71–115 µmol/l, moterų 53–88 µmol/l. Kreatinino kiekio sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi.

Šlapimo rūgštis (UA)

Šlapimo rūgštis yra galutinis nukleotidų, į kurių sudėtį įeina purinas, skaidymosi produktas. Šlapimo rūgštis kraujo plazmoje cirkuliuoja jonizuotoje formoje, kaip natrio uratas. Šlapimo rūgštis blogai tirpsta kraujo plazmoje, todėl gali susidaryti natrio uratų kristalai, kurie kaupiasi sąnariuose ir šlapimo takuose, sukeldami podagrą ir šlapimo takų akmenligę.

Uratai iš organizmo šalinami per inkstus (80 %) ir nedidelė dalis (apie 20 %) per žarnyną. Dalis šlapimo rūgšties inkstų kanalėliuose reabsorbuojama.

Rekomenduojama šlapimo rūgšties koncentracija vyrams yra 208–428 umol/l, moterims – 155–357 umol/l.

Pakilusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje vadinama hiperurikemija. Ji dažniausiai išsivysto dėl nepakankamo šlapimo rūgšties išskyrimo per inkstus, retesniais atvejais - dėl  šlapimo rūgšties susidarymo esant purino bazių pertekliui.

Hiperurikemijos priežastys:

• genetinės (įgimta kurio nors fermento stoka (pirminė hiperurikemija));
• sukeltos ligos (antrinė hiperurikemija) - yrant ląstelėms ar audiniams organizme padidėja purinų kiekis, pvz., sergant leukemija,
• psoriaze, badaujant; arba  dėl sutrikusios inkstų funkcijos sumažėja šlapimo rūgšties pašalinimas, pvz., dėl alkoholizmo, esant acidozei,
• dėl cukrinio diabeto ar badaujant.
• Šlapimo rūgšties kraujyje  išskiriama vartojant daug purininių darinių turinčio maisto ( kepenų, ikrų, jaunų gyvulių mėsos, kavos).

Hiperurikemija yra podagros rizikos veiksnys. Podagra – klinikinis sindromas, kuriam būdinga besikartojantis ūminis artritas. Uždegimą sukelia audiniuose besikaupiantys natrio urato kristalai. 40 % negydomų ligonių išsivysto inkstų akmenligė.

Šlapimo rūgšties tyrimas – svarbiausias rodiklis, naudojamas podagrai diagnozuoti ir gydymo eigai stebėti.

Sumažėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje yra vadinamas hipourikemija.

Hipourikemijos priežastys:

• trūksta fermento ksantinoksidazės, galutinis skilimo produktas yra ne šlapimo rūgštis, o ksantinas;
• genetinės nukleotidų apykaitos priežastys;
• padidėjęs šlapimo rūgšties išskyrimas per inkstus, kanalėlių pažeidimas;
• vaistų vartojimas, pvz., didelės aspirino dozės.
• be podagros, šlapimo rūgšties nustatymas svarbus asmenims, esantiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupėje: padidėjęs
• kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje, cukrinis diabetas.