ŽPV TYRIMAS

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra vienas pagrindinių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių ir viena iš labiausiai paplitusių lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Yra žinoma apie 200 viruso atmainų (genotipų), iš kurių apie 40 plinta lytiniu keliu ir infekuoja lyties organų gleivines. 

 Dalis ŽPV tipų nesukelia jokių simptomų, tiesiog „gyvena“ kartu su Jumis. Tačiau dalis ŽPV tipų sukelia karpas (ant genitalijų arba gerklėje, t.y. kandilomas arba kvėpavimo takų papilomatozę), o kiti tipai inicijuoja nenormalų ląstelių dalinimąsi ko pasekoje išsivysto vėžiniai susirgimai. ŽPV tipai, kurie sukelia karpas skiriasi nuo tų, kurie sukelia vėžinius susirgimus.

ŽPV yra pavojingas ne tik moterims, bet ir vyrams. Jiems užsikrėtus ŽPV taip pat gali atsirasti karpų ant lytinių organų arba išsivystyti vėžiniai susirgimai.

Šiuo metu aukštos rizikos grupei priskiriami ŽPV genotipai: 16, 18, 26, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 53, 55, 56, 58, 59, 66, 68, 73, 82. Būtent šie virusai ir sukelia gimdos kaklelio, vulvos ląstelių pakitimus.

Žmogaus papilomos virusas

Žmogaus papilomos virusas – tai virusinė infekcija, kuri plinta tarp žmonių skirtingų lytinių santykių metu. Pasak centrinio ligų kontrolės centro ŽPV yra labiausiai paplituri pasaulyje lytiškai plintanti infekcija. Yra manoma, kad praktiškai visi lytiškai aktyvūs žmonės per gyvenimą užsikrečia ŽPV.

Nustatyta, kad tiriantis kas 2-3 metus yra nustatomi primieji pokyčiai ląstelėse ir taikant gydymą gaunami geri gydymo rezultatai, užkertamas kelias piktybiniams vėžiniams susirgimams.

Kaip perduodamas ŽPV?

ŽPV virusas plinta odos-lytinių takų kontakto būdu. Nebūtina penetracija (įsiskverbimas), kad užsikrėstumėte žmogaus papilomos virusu.

Žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti:

• bet kokio odos sąlyčiu su lytiniais organais metu;
• vaginalinio, analinio, oralinio lytinio akto metu;
• dalinantis sekso žaislais ar kitais lytinio akto metu naudojamasi daiktais.

Jei Jūsų partneris su kuriuo turite santykius yra užsikrėtęs daugiau nei vienu ŽPV tipu – Jūs galite užsikrėsti visais jo organizme esančiais ŽPV tipais. Taigi, jei santykiaujate tik su vienu partneriu nereiškia, kad Jums gali būti nustatytas tik vienas ŽPV tipas.

ŽPV simptomai

Žemos rizikos ŽPV piktybinių ląstelių pokyčių nesukelia, jie sukelia gėrybinius gleivinių pažeidimus – genitalijų karpas (kandilomas), kvėpavimo takų papilomatozę. Daugelis žemos rizikos ŽPV infekcijų yra besimptomės ir praeinančios. Todėl visų žemos rizikos genotipų nustatymas neturi klinikinės vertės gimdos kaklelio vėžio diagnostikai.

Aukštos rizikos ŽPV tipai gali sukelti:

• gimdos kaklelio karcinomą;
• analinių organų vėžinius susirgimus;
• varpos vėžinius susirgimus;
• lytinių lūpų vėžinius susirgimus;
• vaginos vėžinius susirgimus;
• gerklų vėžinius susirgimus;
• kai kuriais atvejais galvos ir kaklo vėžinius susirgimus.

Vyrams ŽPV infekcija dažniausiai praeinanti, žemos rizikos ŽPV neretai sukelia genitalijų karpas; aukštos rizikos ŽPV gali didinti varpos, tiesiosios žarnos vėžio riziką. Moteris nejaučia jokių užsikrėtimo virusu ar gimdos kaklelio vėžio vystymosi simptomų.

ŽPV diagnostika

PGR tyrimas Jums parodys ar Jūs esate užsikrėtęs aukštos rizikos ŽPV tipu (tais tipais, kurie nustatomi pasirinktame tyrime, kuo tyrimas platesnis, tuo rezultatai tikslesni). Įvertinti riziką ir tyrimų dažnį yra svarbu nustatyti kokio tipo ir kiek skirtingų ŽPV tipų esate užsikrėtęs.

Jei Jums nustatytas aukštos rizikos ŽPV, tačiau nejaučiami jokie simptomai rekomenduojama reguliariai atlikti ŽPV PGR ir PAP tyrimus. Reguliari diagnostika užkirs kelią sunkiems vėžiniams susirgimams. Nustačius ląstelių dalinimosi pokyčius, net ir nesant simptomams – kreiptis į gydytoją konsultacijai.

Jei Jums nustatytas aukštos rizikos ŽPV tyrimas ir jaučiami simptomai – rekomenduojam kreiptis į gydytoją dėl galimo gydymo taikymo.

Jei Jums nenustatytas ŽPV virusas, tikėtina kad iki tyrimo paėmimo laiko nesate užsikrėtęs ŽPV arba jo koncentracija Jūsų organizme yra labai maža.

SYNLAB Lietuva laboratorijoje atliekami ŽPV genotipų nustatytomo tyrimai:

Skiepas nuo ŽPV - GARDASIL 9

Gardasil 9 yra skirta aktyviąjai imunizacijai nuo ŽPV sukeliamų ligų asmenims nuo 9 metų:

• Vakcinoje esančių ŽPV tipų sukeliamų gimdos kaklelio, moters išorinių lyties organų, makšties ir išangės ikivėžinių pažeidų ir vėžio;
• specifinių ŽPV tipų sukeliamų lyties organų karpų (Condyloma acuminata);
• Gardasil 9 reikia vartoti remiantis oficialiomis rekomendacijomis.

Dozavimas

Žmonėms, kuriems pirmosios injekcijos metu yra nuo 9 iki 14 metų (imtinai), vakcina gali būti skiepijami 2 arba 3 dozėmis.
Žmonėms, kurie pirmosios injekcijos metu jau yra sulaukę 15 ir daugiau metų, vakcina turi būti skiepijami pagal 3 dozių schema.

Vartojimo metodas

Vakcina turi būti suleista į raumenis, geriausia leisti žąsto deltinio raumens srityje arba viršutinėje priekinėje išorinėje šlaunies dalyje.

Galimas šalutinis poveikis

Vakcinos gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, tačiau jos nėra sunkios, netgi priešingai – dažnu atveju būna trumpalaikės. Galimos nesunkios šalutinės reakcijos – paraudimas ar patinimas dūrio vietoje, lengvas karščiavimas, galūnės skausmas, kur buvo suleista vakcina ir kita.